Šiandien Baltijos pajūris – neatsiejama vasaros tradicija, tačiau prieš du šimtmečius jūros bangos ir slenkančios kopos kėlė baimę. Tik XIX a. viduryje, sutvirtinus smėlynus pynutėmis ir želdiniais, pajūris tapo patrauklus poilsiui. Taip prasidėjo kurortų era, pakeitusi Lietuvos pakrantės veidą.

Pajūrio kurortų idėja į Lietuvą atkeliavo iš Vakarų Europos. 1793 m. Vokietijoje įkurtas Heligendamm kurortas, o 1813 m. Kuršių nerijoje – Krantas (Kranz). Palangoje maudyklės veikė jau 1824 m., o grafai Tiškevičiai pavertė miestą kurortu: 1877 m. iškilo kurhauzas, 1888 m. suteiktos kurorto teisės. Tarpukariu Palanga tapo prestižine vasarviete, o Šventoji kurortu paskelbta 1938 m.

Iki XX a. pradžios maudynės jūroje buvo griežtai reglamentuotos. Palangoje vyrų ir moterų maudymosi laiką skelbdavo būgno dūžiai. Privatumo apsaugai XIX a. paplūdimiuose stovėjo maudynių vežimai – medinės kabinos ant ratų, leidusios moterims persirengti ir įbristi į jūrą nematant pašaliniams. Tik XX a. pradžioje paplūdimiai tapo mišrūs, o maudymosi kostiumai – atviresni. Drąsioms moterims kartais tekdavo susidurti su pareigūnu, matuojančiu sijonėlio ilgį liniuote. Įdegis ilgai buvo laikomas prastuomenės požymiu, todėl damos slėpėsi po skėčiais ir plačiabrylėmis skrybėlėmis. Tik Coco Chanel padėjo atrasti įdegio grožį, o tarpukariu paplūdimiai tapo spalvinga madai ir sportui atvira erdve.

Poilsiautojai mėgavosi ne tik jūra, bet ir kultūra. Palangos kurhauze veikė skaitykla, vyko koncertai, parodos, šokiai. Smiltynės kurhauzas viliojo teniso kortais ir vasaros kavinėmis, o Nemirsetos kurhauzas garsėjo azartiniais lošimais. Paplūdimiuose buvo populiarios Pajūrio halės – kavinės su vaizdu į jūrą, kuriose buvo galima paragauti kavos, ledų ar užkandžių. Poilsiautojai leido laiką žaisdami badmintoną, tenisą, o tarpukariu Palangoje išpopuliarėjo ir gimnastikos pasirodymai kopose. 1933 m. Nidoje įkurta sklandymo mokykla suteikė kurortui išskirtinumo – sklandytojai tapo vasaros sensacija.

XX a. pradžioje pasiturintys poilsiautojai dar vengė žvejų tinklų ir kvapų, tačiau netrukus atrado šviežios žuvies skonį ir bendravimo džiaugsmą. Žvejų valtyse ne tik pozuota nuotraukoms – už atlygį buvo galima paplaukioti jūroje.

Iliustracijos iš Lietuvos jūrų muziejaus parodos „Poilsiavimas Lietuvos pajūryje 1806–1939 m.“.
Autorius – I. Klemencov.

Logotipe – nuotrauka iš vokiečių šeimos atostogų ir gyvenimo nuotraukų albumo „Memel“.
Lietuvos jūrų muziejaus rinkinys (LJM LIF 2360).