ROMUALDAS ADOMAVIČIUS: LAIVAI TURI PLAUKTI!

Pasibaigus šiltajam sezonui, apie meilę jūrai ir laivams, darbą Lietuvos jūrų muziejuje ir kasdienius iššūkius šįkart pokalbiui pakvietėme Lietuvos jūrų muziejaus Direktoriaus pavaduotoją-vyriausiąjį muziejaus rinkinių kuratorių Romualdą Adomavičių.

– Labas, Romai, kaip save pristatytum?
– Labas, esu Romas iš Klaipėdos. Gimęs, užaugęs, gyvenantis ir dirbantis Klaipėdoje.
Mano ryšys su jūra – betarpiškas. Nepažinęs jūros visaip kaip, negalėčiau būti tuo, kas esu dabar muziejuje. Ir visi tikri klaipėdiečiai turi turėti santykį su jūra. Tai – svarbu.

– Kuo svajojai tapti vaikystėje? Ar svajonės buvo susijusios su jūra, laivais? O gal – muziejais?
– Svajojau banaliai – būti krepšininku. Atrodė saugus ir paprastas kelias. Su jūra ir laivais susiję dalykai atrodė per drąsūs, ne man. Bet ta jūra buvo visada šalia. Tėvai per atostogas vesdavosi į darbą Jūrų muziejaus administracijoje. Bibliotekoje vartydavau „National Geographic“ žurnalus, atvirutes su burlaiviais, tikriausiai ir piešdavau juos. Pasąmonėje kažkas užsifiksavo.

– Kaip prasidėjo Tavo kelionė Lietuvos jūrų muziejuje?
– Kaip supratot, muziejus man – savas nuo mažų dienų. Paauglystėje teko ir žuvį lankytojams pardavinėti, kad jie galėtų pavaišinti ja Nerijos forto kanale tuo metu gyvenusius ruonius. Baigiant Istorijos studijas Vilniaus universitete man pasiūlė įsidarbinti muziejuje. Taip ir dirbu čia jau šešiolika metų.

– Kaip atrodo Tavo darbo diena? Kas labiausiai įkvepia? Kokie didžiausi iššūkiai?
– Diena prasideda ypatinga kelione keltu ir pėsčiomis per Smiltynę ir Kopgalį su uosto vaizdais. Prajudinus kaulus ir raumenis pasitikrinu darbinius užrašus ir e. paštą. Pradžioje tvarkai neatidėliotinus reikalus. Jei nėra darbinių susirinkimų, stengiuosi prisėsti prie rinkinių apskaitos. Nelabai romantiška veikla, daug formalumų. Bet muziejuje inicijuojame įvairių jūrinės kultūros sklaidos projektų, juose aktyviai dalyvauju. Tai gal ir nėra mano pagrindinės funkcijos, bet motyvuoja, mobilizuoja ir stumia pirmyn. Didžiausias iššūkis yra suderinti skirtingas veiklas.

APIE MUZIEJAUS RINKINIUS

– Kas slypi už žodžių „Muziejaus rinkinys“? Kiek tų rinkinių Lietuvos jūrų muziejuje yra?
– Muziejaus rinkiniai yra pagrindas kiekvieno tradicinio ir daugelio modernių muziejų. Muziejai – vieta, kurioje saugomas kultūros ir gamtos palikimas, pristatoma istorinė atmintis. Išlikę ir išsaugoti „seni“ daiktai – muziejinės vertybės – mums gali padėti papasakoti apie istorinę žmonijos raidą, priminti ir propaguoti universalias, atsparias laikui vertybes šiuolaikiniame pasaulyje. Kiekvienas muziejus koncentruojasi į dalį pasaulinio palikimo. Lietuvos jūrų muziejuje kaupiami, tyrinėjami ir skleidžiama žinia apie šiuos rinkinius: raštijos ir spaudinių (pvz. kartografija), fotografijos, filatelijos (pašto ženklai), filokartijos (atvirukai), numizmatikos (monetos ir medaliai), laivų technikos (pvz. laivų modeliai) ar jūrų faunos (kriauklės, koralai). Visi jie supažindina su Lietuvos jūriniu paveldu ir pasauline laivyba bei unikalia jūrų gamta.

– Kaip daiktas tampa muziejaus eksponatu? Ar tai gali būti bet koks daiktas? Ar yra tam tikri atrankos kriterijai (vertė, metai, autentiškumas, išskirtinumas)?
– Kad daiktas būtų įvardintas muziejine vertybe yra numatyta visa procedūra. Sudaryta Rinkinių komplektavimo komisija vertina pateiktus daiktus, ar jie verti muziejinės vertybės statuso, ar verti siūlomos kainos (jei siūloma pirkti). Svarbiausi vertinimo kriterijai – atitikimas jūrinei temai, unikalumas, istorinis reikšmingumas ir fizinė būklė. Komisijos sprendimą dėl įsigijimo ar įtraukimo į apskaitą tvirtina muziejaus direktorė.

– Gal turi kokį mėgstamą eksponatą ar eksponatų rinkinį? Galbūt yra kokia su rinkiniu susijusi ypatinga istorija?
– Su kai kuriais eksponatais sieja ypatingas asmeninis, emocinis ryšys. Kaip, pavyzdžiui, tradicinės Kuršių marių burvaltės replika kurėnas „SüD.1“. Su šiuo, edukaciniais tikslais 2001 metais pastatytu laivu, anksčiau plaukiojo mano tėvas, dabar plaukioju aš.

– Ypatingi man ir rinkiniai, su kuriais teko daugiau dirbti – tvarkyti, tyrinėti, rūpintis. Pavyzdžiui, laivų modelių rinkinys ar numizmatinė kolekcija. Vienas laivo modelis – ypatingas savo istorija: burlaivio „Moshulu“ modelį  Vytautas Bagdanavičius pagamino 1938–1939 m. plaukdamas aplink pasaulį burlaiviu „Moshulu“.

– Muziejus jau yra išleidęs ne vieną leidinį-katalogą, kuriame pristatyti atskiri eksponatų rinkiniai (KRIAUKLĖS, KORALAI, LAIVŲ MODELIAI, FILATELIJA). Kaip kilo mintis rengti šiuos leidinius?
– Išleidžiant katalogus Lietuvos jūrų muziejaus rinkiniai tampa labiau matomi. Nerijos forte mes turime labai ribotas erdves eksponuoti muziejines vertybes. Ir eksponavimo sąlygos ekspozicijose po pylimais yra nepalankios dėl sunkiai kontroliuojamo mikroklimato. Todėl siūlome išsamiau su mūsų rinkiniais susipažinti albumo formos knygose, kuriose galima atidžiau patyrinėti laivų modelius ar kriaukles, sužinoti įdomių faktų apie muziejuje saugomas vertybes, jų gamtinį ir istorinį kontekstus.

– Šiemet lankytojams pristatėme naują suvenyrų liniją, kuriose pavaizduotas XVII a. vidurio Baltijos jūrlapis. Kuo jis įdomus, reikšmingas?
– Džiaugiuosi, kad prieš porą metų aukcione įsigytas Baltijos jūros jūrlapis papildė ne tik muziejaus kartografijos rinkinį, bet ir įkvėpė suvenyrų liniją. Tai dar vienas būdas pasakoti lankytojams apie muziejų ir jo „turtus“. Pats jūrlapis įdomus savo vizualumu, grafikos ir piešinių subtilybėmis. Jis gan senas, bet krantai atpažįstami ir galima rasti žinomus Baltijos jūros uostus (tarp jų – ir Klaipėda), miestus ir kraštus. Centrinėje žemėlapio dalyje – du spalvoti herojai. Yra čia ir kiekvieno jūrlapio būtinas atributas – kompaso rožė su rodykle, nukreipta į Šiaurę, ir jūrinis burlaivis (greičiausiai olandiško tipo). Spalvos sušildo ir pagyvina jūrlapį.

ŽVILGSNIS Į KITOKĮ EKSPONATĄ – KURĖNĄ

– Ne visi žino, kad ir Lietuvos jūrų muziejaus kurėnas (burvaltė) „SüD.1“ – taip pat eksponatas, tik plaukiojantis mariomis. Kaip ir minėjai, su šiuo laivu Tave sieja ypatingas ryšys. Gal gali pasidalinti?
– Taip, toks, sakyčiau, ypatingas eksponatas-muziejinė vertybė, plačiai eksponuojama ir eksploatuojama. Nemanau, kad dar yra Lietuvoje bent vienas eksponatas, kuriuo galima plaukti, buriuoti, jame miegoti, kurti laužą ir net gyventi. Mano tėvas Romaldas, ilgametis muziejaus Laivybos istorijos skyriaus vedėjas, labai prisidėjo prie Kuršių marių žvejiško paveldo puoselėjimo ir garsinimo. Tą jis darė iki pat 2019 m. liepos 2 d., kai mariose audra apvertė kurėną „SüD.1“ ir tėvas paniro po vandeniu nebeiškilo. Nuo tada aš, paaugliu būdamas prisilietęs ir prie laivo statybos, iš dalies tęsiu tai, ką darė jis. Nes jaučiu pareigą ir suprantu viziją, kurią turėjo jis. Esu kiek kitoks žmogus, turintis į daug ką kitokį požiūrį, bet visiškai sutinku su tėvo pasakymu – laivai turi plaukti, jei norime, kad tradicinė laivyba būtų gyva.

TAVO REKOMENDACIJŲ TREJETUKAS!

– Romai, kokią knygą, filmą ir dainą rekomenduotum mūsų skaitytojams?
• KNYGA: E. Hemingvėjus „Senis ir jūra“

• FILMAS: S. Coppola „Pasiklydę vertime“
  Filmo anonsas:  https://www.youtube.com/watch?v=W6iVPCRflQM

• DAINA: Incubus „Southern Girl“
https://www.youtube.com/watch?v=eXI1LesSuWU 

Tekstas: Simona Mikalkevičiūtė, Jolanta Intejeva.
Nuotraukos: Alfonsas Mažūnas, Simona Mikalkevičiūtė, iš asmeninio albumo.