GYVŪNŲ TRENERĖ GRETA ŽIGEU: „SVARBIAUSIA – ATSAKOMYBĖ IR MEILĖ GYVŪNAMS“

– Labas, Greta, kaip prisistatytum?
– Laba diena! Lietuvos jūrų muziejuje, delfinariume, dirbu jau beveik devynerius metus. Ši vieta – ypatinga. Vandens gyvūnų – Juodosios jūros afalinos ir kaliforninių jūrų liūtų – priežiūra tapo ne tik mano pirmąja profesine patirtimi, bet ir neatsiejama gyvenimo dalimi. Vandenyje su gyvūnais jaučiuosi užtikrintai ir laisvai.

– Kuo svajojai būti užaugusi?
– Kaip ir dauguma vaikų, domėjausi viskuo, todėl tikrai nežinojau, „kuo būsiu, kai užaugsiu“ (šypsosi). Apsilankymas delfinariume nebuvo išimtis – likau sužavėta. Tuo metu gyvūnų trenerio profesija atrodė tolima ir sunkiai pasiekiama svajonė. Tačiau tėvai, pastebėję mano meilę gyvūnams, trauką vandeniui, palaikė norą studijuoti biologiją Klaipėdos universitete. Tai buvo pirmas sąmoningas žingsnis, padėjęs suprasti, kuria kryptimi noriu eiti toliau.

– Kokie buvo Tavo pirmieji žingsniai Lietuvos jūrų muziejuje?
– Kelias į Lietuvos jūrų muziejų prasidėjo nuo savanorystės Lankytojų aptarnavimo skyriuje. Pagrindinė mano užduotis buvo teikti informaciją delfinariumo lankytojams – taip galėjau susipažinti su muziejaus veikla iš arčiau. Ypač motyvavo galimybė bendrauti su gyvūnų treneriais bei stebėti jų darbą – tai dar labiau sustiprino norą tapti šios komandos dalimi.
Beje, tuo metu mokiausi ir Valerijaus Krisikaičio narų mokykloje, todėl jaučiausi fiziškai stipri, turinti naudingų praktinių įgūdžių, reikalingų dirbant vandenyje. Savanoriaujant padėdavau treneriams įvairiose veiklose, o netrukus sulaukiau pasiūlymo dirbti sezoninį darbą delfinariume.

– Kaip prasideda Tavo darbo diena?
– Rytas – pati ramiausia ir stabiliausia darbo dienos dalis. Pirmieji darbai gana įprasti: apsivilkti uniformas, apžiūrėti ir sutvarkyti gyvūnų erdves, paruošti žuvį treniruotėms, aptarti ir suplanuoti dienos veiklas. Vis dėlto, pradiniai planai neretai keičiasi – juos koreguoja gyvūnų elgesys. Nors kiekvienas komandos narys turi savų atsakomybių, svarbiausia – komandinis darbas.

– Kokių nuotykių pasitaiko tokiame neįprastame – delfinų ir jūrų liūtų trenerio – darbe?
– Pasitaiko dienų, kai baseinuose randame delfinų žaislų, kurių vakar nepalikome – gyvūnai juos susirenka nuo kranto arba ištraukia iš slėptuvių. Net ir atidžiai prižiūrimi delfinai ar jūrų liūtai elgiasi nenuspėjamai.

Jūrų liūtai – labai smalsūs ir judrūs, mėgsta žaisti. Delfinės, kurias aš treniruoju, yra tikros žuvies kibirėlių vartymo profesionalės! Jos ir pasirodymų metu mėgsta slapčia pasižvalgyti į „vienišus“ kitų trenerių žuvies kibirus – o gal juose dar liko skanėstų (šypsosi).
Kai treneris dirba su keliais gyvūnais vienu metu, dažnai susiduria su šių gudrybėmis: delfinai keičia vietas eilėje, tikėdamiesi papildomo gardaus kąsnelio.

Kaip jau supratote, didžiausias iššūkis šiame darbe – gyvūnų elgesys. Mes ne visada suprantame, kodėl gyvūnas nenori pademonstruoti vieno ar kito išmokto pratimo, kaip įsimena informaciją. Nedideli elgesio pokyčiai – vėluoja į treniruotę, ignoruoja komandą ar treneriui meta žuvis atgal – dažnai pasako daugiau nei bendra gyvūnų grupės dinamika.

Jūrų žinduoliai įvairiai reaguoja ir į oro sąlygas: per lietų nenoriai palieka pastogę, stengiasi likti panirę po vandeniu.

– Pašaliniam žmogui delfinai ar jūrų liūtai būryje atrodo visi vienodi. Tačiau net neabejoju, kad Tu juos puikiai atskiri. Kaip Tau sekėsi prisijaukinti šiuos vandens gyvūnus? 
– Sutinku, nepatyrusiai akiai gyvūnai – labai panašūs. Prie trenerių komandos prisijungiau jau žinodama gyvūnų vardus, bet net ir padedama patyrusių kolegų, užtrukau, kol įsiminiau, kaip kiekvienas jų atrodo. Labai pravertė treniruočių stebėjimas – kiekvienas treneris dažniausiai dirba su jam priskirtu gyvūnu.
Pamenu, jog vėliausiai išmokau atskirti delfines Bitę ir Perlą – jos iki šiol man labai panašios. Pradedančiajam treneriui reikia įsisavinti labai daug informacijos, didžiausias iššūkis – viską suprasti ir įsiminti. Beje, delfinai draugiškai sutinka naujokus: jie palankiai reaguoja į nepažįstamus žmones ir elgiasi beveik pavyzdingai.
Tikrasis darbas prasideda tada, kai delfinai pripranta prie naujo komandos nario ir atsiranda abipusiai lūkesčiai. Šios  patirtys į atmintį įsirėžia ryškiausiai.

– Kaip vyksta bendravimas su šiais vandens gyvūnais? Ar sunku juos treniruoti?
– Kasdienis darbas su jūrų žinduoliais neįmanomas be artimo ryšio, todėl būtina gerai pažinti gyvūną, išmanyti rūšies ypatybes. 

Bendravimą su gyvūnais palengvina treniravimo taisyklių ir planų laikymasis, vienodų ženklų naudojimas. Delfinai reaguoja į gestus, prisilietimus, veido išraiškas, garsinius signalus, o jūrų liūtai – ir į balsą, be to, su jais galima dirbti sausumoje. 

Svarbios ir žinios apie individualias gyvūno savybes: tik jam būdingą elgesį, patirtis ir kt. Bet kokie dienos įvykiai ar žmogaus veiksmai gali paveikti tarpusavio santykius, pasitikėjimas treneriu yra gana trapus. 

Delfinų ir jūrų liūtų treniravimas paremtas tais pačiais principais: kiekvieną veiksmą išskaidome į smulkesnius žingsnius, sudėtingą užduotį padalijame į mažus, aiškius etapus. Už teisingą elgesį gyvūnas paskatinamas žuvimi, dėmesiu ar žaislais.
Naują pratimą gyvūnas gali išmokti per dieną, o kartais užtrunka ir metus.

Kiekvienas gyvūnas – ar tai būtų delfinas, ar jūrų liūtas – yra skirtingas – kaip ir mes, žmonės. Vieni greičiau supranta informaciją, kiti noriau bendradarbiauja, treti nustebina kūrybiškumu. Kaip ir minėjau prieš tai, nemažai priklauso ir nuo paties trenerio – nuo jo žinių, patirties, kantrybės, pastabumo, išradingumo ir gebėjimo prisitaikyti.

– Kaip šie gyvūnai sutaria tarpusavyje? Kokie yra jų santykiai?
– Kaliforniniai jūrų liūtai ir Juodosios jūros afalinos – protingi ir socialūs gyvūnai. Nors jų gyvenamosios aplinkos yra atskirtos, nuolat organizuojame delfinų ir liūtų susitikimus. Retos, bet labai žavios akimirkos – jų tarpusavio žaidimai. Delfinai labai dažnai susirenka stebėti jūrų liūtų treniruočių, net jei jos vyksta sausumoje. Tiesa, delfinai atrado ir kitų būdų, kaip „praskaidrinti“ jūrų liūtams nuotaiką: kartais jie ima atiminėti inventorių ar tiesiog blaško dėmesį, kartais net sąmoningai trukdo treniruotes. Tad nenuostabu, kad jūrų liūtai kartais ir privengia delfinų. 

– Ar galėtum plačiau papasakoti apie šiuos gyvūnus? Kuo jie tokia ypatingi, kad net – įkvėpė sukurti ir naują suvenyrų liniją?
– Žmonės delfinus vertina itin teigiamai, kartais net idealizuoja. Juos užburia jų išvaizda, judesių lengvumas, žaismingumas. Šie gyvūnai – apsukrūs, kūrybiški, mėgsta iššūkius. Delfinams būdingos įvairios emocijos: ilgiau padirbėjęs supranti, kad jų švelnus ir nuolankus būdas – tik mitas. Prireikia laiko apsiprasti su delfinų charakteriu, staigiais elgesio pokyčiais ir ne visada pamatuota fizine jėga.
 
Jūrų liūtai – lygiai tokie pat ryškūs, kaip ir delfinai! Balsingi ir judrūs, gebantys stebinti savo vikrumu tiek vandenyje, tiek sausumoje. Vandenyje jiems judėti padeda priekiniai plaukmenys, todėl jie gali greitai pakeisti kryptį. Naktį jūrų liūtai ilsisi ant kranto išdžiūvus tamsią, glotnią išvaizdą pakeičia šviesesnis kailis.

Visus mūsų gyvūnus vienijanti gyvybingumo savybė tapo naujos suvenyrų kolekcijos simboliu.

Atvykusius į muziejų pamatyti delfinų ir jūrų liūtų pasirodymą, kviečiu tuo neapsiriboti. Šiuos gyvūnus galima stebėti delfinariumo fojė pro baseinų langus. Tai labai įdomi patirtis. Pasirodymuose atsiskleidžia delfinų ir jūrų liūtų gebėjimai, tačiau jų tikrasis socialinis elgesys geriausiai matomas būtent ne pasirodymų metu.
Gyvenimas būryje kartais susijęs ir su sudėtingais tarpusavio santykiais – pasitaiko ir draugiškų, ir konfliktiškų situacijų, kai gyvūnai persigrupuoja, iš naujo pasiskirsto vaidmenimis.
Atkreipkite dėmesį, kaip jie bendrauja: delfinai ir jūrų liūtai susikalba garsais kūno judesiais, prisilietimais. Dažnai galite pamatyti ir jų žaidimus – tai puikus būdas pažinti šių gyvūnų kūrybiškumą bei individualumą. Stebint jų gyvenimą po vandeniu tampa akivaizdu: ne žmogus jūrų žinduolių pasaulyje yra svarbiausias.

– Esi ne tik gyvūnų trenerė, bet ir nuoširdi gamtos mylėtoja. Galbūt pastebi, ar pastaruoju metu žmonės tampa atsakingesni, labiau ją brangina?
– Gamta nėra duotybė, ją reikia puoselėti, gerbti. Didžiausia šių dienų problema – vartojimas. Pradėkime nuo mažų dalykų: atsisakykime to, ko nereikia, rūšiuokime atliekas ir pan.  Abejingumas nesuderinamas su atsakomybe – norint keisti pasaulį, neužtenka būti vien stebėtoju. Taip pat kviečiu gelbėti beglobius gyvūnus priglaudžiant juos, paremti gyvūnų globos ar gamtos apsaugos organizacijas, skiriant 1,2 % GPM.
Džiaugiuosi jaunąja savo karta – mums rūpi, kokioje aplinkoje ir pasaulyje gyvensime ateityje, ne tik šiandien. Svarbiausia – elgtis sąmoningai.

– Dirbi ne viena – esi trenerių komandos narė. Koks yra jūsų tarpusavio ryšys, kaip pasiskirstote darbus?
– Su gyvūnais dirba daug žmonių – esame skirtingi, tad ir visų patirtys, požiūriai skiriasi. Svarbiausia yra aiškus ir atviras bendravimas tarpusavyje, susitelkimas. Kai pritrūksta bendrystės, komandiškumo – klaidos neišvengiamos. Be abejo, darbe yra užsimezgusi ne viena draugystė – juk su kolegomis kartu praleidžiame daug laiko.

– Ar uždariusi delfinariumo duris pamiršti ir gyvūnus? 
– Šie gyvūnai man kiekvieną dieną primena, kodėl pasirinkau būtent trenerės kelią. Ja tapti buvo nelengva, todėl tai vertinu ne kaip privilegiją, o kaip didelę atsakomybę.

Kiekviena diena atneša naujų iššūkių, juk darbas su delfinais ir jūrų liūtais reikalauja ne tik žinių, bet ir kantrybės, nuoseklumo bei, žinoma, nuoširdaus atsidavimo.
Per daugelį metų prisirišau prie jų. Kai kasdien matai šiuos gyvūnus, stebi jų nuotaikas, jie tampa beveik šeimos nariais, tačiau visuomet stengiuosi išlaikyti pusiausvyrą.

– Kokios savybės būtinos žmogui, norinčiam tapti gyvūnų treneriu?
– Svajojančius apie šią išskirtinę profesiją galiu tik įspėti – fizinis ir emocinis krūviai neišvengiami. Geri plaukimo įgūdžiai, gebėjimas orientuotis po vandeniu, ištvermė, darbštumas, dėmesingumas ir jautrumas gyvūnams – savybės, būtinos norint tapti gyvūnų treneriu. 

– Ko Tave išmokė šie gyvūnai?
– Pradžioje neturėjau nei patirties, nei pakankamai žinių, todėl dažnai rėmiausi intuicija. Vėliau supratau, kad tie sprendimai nebuvo atsitiktiniai, tik tuo metu dar nemokėjau jų pagrįsti žiniomis. Ir dabar mane džiugina ne tik pasiektas rezultatas, bet ir pats kelias link jo. Nesikeičia viena: atsakomybė ir meilė gyvūnams.

TAVO REKOMENDACIJŲ TREJETUKAS

– Greta, kokią knygą, filmą, muzikos kūrinį rekomenduotum mūsų skaitytojams?
– Bet kuriam žmogui, besidominčiam gyvūnų elgesiu, rekomenduoju Jenifer A. Zeligs knygą „Animal training 101: the complete and practical guide to the art and science of behavior modification“.

Daugiau apie knygą: https://www.amazon.de/-/en/Animal-Training-101-Practical-Modification/dp/B0D6K1GF26

Nors dirbu su jūrų žinduoliais, tačiau negaliu nesižavėti aštuonkojais. Norėčiau, kad žmonės juos irgi labiau pažintų: 2020 m. „Netflix“ išleido dokumentinį filmą „My Octopus Teacher“: https://www.youtube.com/watch?v=3s0LTDhqe5A. 

Daugiau apie filmą: https://seachangeproject.com/my-octopus-teacher/

Muzikos kūrinio rekomendacija – subtilus reikalas, tačiau daugelis tikrai ką nors atrastų Hans Zimmer repertuare.

Kalbino: D. Abraitytė, S. Mikalkevičiūtė.
Nuotraukos: G. Žigeu, A. Mažūnas, N. Puteikienė.